VILNIAUS APSKRITIES GESTŲ KALBOS VERTĖJŲ CENTRAS

Darbo dienomis LRT televizijos transliuojamos pavakario, o savaitgaliais ir dienos žinios – tai tos retos valandėlės, kai į kurčiųjų namus atkeliauja Lietuvos ir pasaulio naujienos lietuvių gestų kalba. Informacijos vertimu, keisdamiesi tarpusavy, šiuo metu rūpinasi 9 Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro specialistai. Šiandien jie pasakoja apie darbą tiesioginiame eteryje, kasdienius iššūkius ir pastangas kuo geriau tenkinti žiūrovų informacijos poreikius.

Darbas televizijoje keičia įpročius

Su gestų kalbos vertėja Anastazija Zimina kalbėjomės pirmą dieną po jos atostogų, tačiau jei jos kas būtų paklausęs apie naujausius šalies ir pasaulio įvykius, ji nė kiek nesutriktų. „Nuo tada, kai dirbu televizijoje, tapo įpročiu kasdien sekti naujienas, – sako pašnekovė. – Tai darau ir nedirbdama, kad neatitrūkčiau nuo realijų.“ Kolegei pritaria ir Elena Taločkaitė, viena iš didžiausią vertimo patirtį televizijoje sukaupusi specialistė: „Nacionalinio transliuotojo žinios yra skirtos intelektualiems žiūrovams, tai verčia pasitempti.“

Kad tiesioginiame eteryje dirbsiantys vertėjai neiškristų iš šalies ir pasaulio įvykių konteksto, rūpinasi ir centro administracija. A. Zimina pasakoja, kad vertėjams tądien sudaroma galimybė daugiausia dirbti centre arba išvykti trumpesniam laikui, atlikti ne tokius sudėtingus užsakymus už centro ribų. Tad vakare galva būna nepavargusi, vertėjai turi galimybę pažiūrėti LRT dieną rodomas žinias ir pradėti ruoštis pavakario laidai. Visada padėti girdintiems kolegoms pasirengusios centre dirbančios klausos negalią turinčios gestų kalbos vertėjos ekspertės Ieva Pečiulytė-Silaeva ir Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė.

„Nors darbas televizijoje sukelia nemažai įtampos, bet man jis patinka. Šis darbas suteikia galimybę save išbandyti kitoje sferoje, pasisemti nemažai naujų žinių. Šie įgūdžiai praverčia ir verčiant kasdien, mums tai labai svarbu. Be to, LRT kolektyvas, su kuriuo mums tenka bendradarbiauti, yra labai malonus ir šiltas“, – visų vardu kalba Rūta Juodinytė.

Sinchroninio vertimo iššūkiai

Vertimas tiesioginiame eteryje gestų kalbos vertėjams nemenkas iššūkis. „Laidos vedėjai kalba labai greitai, tai dar labiau kelia įtampą, nes išversti lietuvių kalba skaitomą informaciją į gestų kalbos tekstą užima nemažai laiko“, – pasakoja R. Juodinytė. Vertėjai paaiškina, kad neturi galimybės perklausti, paprašyti patikslinti informaciją. Kadangi privalo patys suprasti ir atspindėti sakytinį tekstą, versti jie ima šiek tiek atsilikdami, kad spėtų suvokti esmę, ne tik atskirus žodžius. Tuo pat metu mintyse tekstą transformuoja iš sakytinės į gestų kalbą. Žinoma, nepamesdami tolimesnės minties gijos.

„Net labai gerai pasiruošus ir puikiai mokant gestų kalbą beveik neįmanoma verčiant nesuklysti būtent dėl didelio tempo. Jeigu paprašytume ko nors, kas klauso žinias, viską surašyti, greičiausiai taip pat sklandžiai nepavyktų. Per žinias rodomi siužetai bei aptariamos socialinių tinklų naujienos – kas kita. Tuomet informacija neskaitoma, kalbama natūraliau, tad versti tikrai pavyksta kokybiškai“, – kolegės mintį papildo Galina Nikitina.

Galina – šiuo metu jauniausia televizijos vertėjų komandos narė, dirbanti tik nuo balandžio. Ji išdrįso papasakoti ir apie pirmąją tiesioginiame eteryje padarytą klaidą – kai dėl didelio tempo ir įtampos vietoj „Afganistano“ gesto parodė „automatą“. Už tai ją kolegos iki šiol traukia per dantį. Ji nepyksta, juokiasi kartu. Vis dėlto net per trumpą laiką mergina spėjo pelnyti kurčiųjų simpatijas. Kadangi kurtieji šykšti komentarų, vertėja svarsto, kad klausos negalią turinčios auditorijos pagyrimus tikriausiai bus pelniusi dėl vertimo metu išraiškingai vartojamos mimikos.

E. Taločkaitė ir R. Juodinytė sako verčiančios ne tai, kas sakoma, bet apie ką kalbama. Ilgiausiai iš visų dabartinių kolegų, nuo 1996 metų, tiesioginį vertimą televizijoje atliekantis vertėjas Arūnas Šaukeckas geriausia profesinio gyvenimo mokykla vadina kurčiųjų kalbinę aplinką, kurioje gimė, augo ir iki šiol gyvena, ir asmeninę patirtį, kurios per dieną nesukaupsi.

Didžiausias išbandymas – sporto žinios

Dar daugiau spalvų sinchroninis vertimas įgauna kalbai pasisukus apie sporto žinias. Tai pats kiečiausias riešutėlis – taip apie jas atsiliepia vertėjai. A. Ziminos girdintys draugai klausinėja, kaip jai tai pavyksta. Esą, net jie klausydamiesi dėl greito tempo ne viską pagaunantys.

Pasirodo, lietuvių klubai, žinomiausi sportininkai paprastai jau turi savo gestą. O štai užsienio sporto klubų, varžybų pavadinimams, sportininkų pavardėms paskelbti tenka pasitelkti pirštų abėcėlę. Vertėjams tai sukelia papildomų sunkumų, sugaištama daug laiko. Pašnekovai tvirtina, kad lietuvių gestų kalba vis dar turi trūkumų ir tikisi, jog specialistai atkreips dėmesį. Pasak jų, gestų kalbą būtina norminti, lietuvių gestų kalba turtinga būdvardžių, bet specifinių daiktavardžių trūksta.

Auditorija: nuo jaunimo iki senjorų

Žinias į gestų kalbą verčiantys profesionalai tikina, kad jų auditorija labai mišri. Pavakario žinios prie ekranų sukviečia jaunimą ir senjorus, aukšto ir žemesnio išsilavinimo asmenis, vyrus ir moteris visoje Lietuvoje. Tarp jų ir neprigirdintieji, ir kurtieji bei apkurtę asmenys, mokantys gestų kalbą.

Vilniaus kurčiųjų sporto klubo „Gestas“ prezidentas Arūnas Kubaitis siūlo žinias, verčiamas į gestų kalbą, papildyti ir titrais. Daugelis jaunesnio amžiaus, labiau išsilavinusių klausos negalią turinčių asmenų nesitenkina vienu informacijos šaltiniu ir vienu vertimo būdu, o štai daliai senjorų, nesinaudojančių internetu ar silpnai mokančių lietuvių kalbą, LRT televizijos pavakario žinios – bene vienintelis informacijos langas į pasaulį.

Geriausiai žinias skaito patys kurtieji

Prieš kurį laiką Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) vadovybės vykdytas tyrimas atskleidė, kad kurtieji supranta anaiptol ne visą verčiamą žinių tekstą. LKD prezidentas Vytautas Pivoras ne kartą yra pabrėžęs, kad žinios televizijoje turėtų būti ne verčiamos, bet ruošiamos ir skaitomos pačių kurčiųjų. Tai ne naujovė Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse – tokia praktika jau egzistuoja.

Bandymų kurčiuosius įtraukti į žiniasklaidą buvo ir Estijoje. Gavusi Europos Sąjungos paramą, Estijos kurčiųjų draugija su Estijos visuomeniniu transliuotoju rengė žurnalistikos kursus konkurso būdu atrinktiems kurtiesiems. Jie buvo supažindinami su darbo ne tik Estijos, bet ir Suomijos televizijoje ypatumais, mokėsi rengti ir skaityti žinias. Vėliau šie žmonės turėjo galimybę atsirinkti iš parengtos žinių laidos juos dominančią informaciją, ją papildyti kurčiųjų aktualijomis ir 8–9 minučių laidoje, transliuojamoje prieš estų kalba skaitomas žinias, su jomis supažindinti savo žiūrovus.

Tuometė LKD viceprezidentė Svetlana Beniušienė prisimena, kad Lietuvos delegacija vyko perimti Estijos gerosios patirties ir planavo dėl analogiško projekto pradėti dialogą su LRT televizija, tačiau darbas taip ir nebuvo pradėtas. Šiuo metu apsilankius Estijos kurčiųjų draugijos internetiniame puslapyje, matyti, kad ir kaimynai šia kryptimi nebedirba.

Tokio projekto įgyvendinimu Lietuvoje būtų patenkinti ne tik kalbinti kurtieji – jis atrodo reikalingas ir televizijoje dirbantiems vertėjams. Pasak jų, vertėjas negali tenkinti kurčiųjų informacijos poreikių geriau už pačius gimtakalbius. Dar geriau būtų, jei liktų esamos žinių laidos ir prisidėtų kurčiųjų skaitomos naujienos, daugėtų titruojamų laidų. Juk informacijos kurtiesiems prieinamomis formomis vis dar labai trūksta.

Nijolė Krasniauskienė

Šaltinis: Aš galiu. Lrytas.lt